Apie ką pagalvojame išgirdus žodį Hawajai?

Aloha sala – Havajai

Apie ką pagalvojame išgirdus žodį Hawajai? Turbut paplūdimiai, muzika, gėlių karoliai ir palmės. Taip, šito ten pilna, bet man rupėjo pamatyti kitą šios salos gyvenimo pusę.

Ilgai ieškojau, kur norėčiau sąvanoriauti už Europos ribų. Po daugiau nei 6 mėnesių paieškų ir kontaktavimo su potencialiais ,,host`ais“ radau patrauklią vietelę ant Žemės krašto – Havajai,o tiksliau didžiausią jų salą – Havajų salą. Kol radau tinkamus skrydžius su norima data, praėjo dar porą savaičių.

Pasityko mane Havajai lietingais viejuotais orais. Atvažiavęs naktį į kalnuose tarp džiunglių esantį be elktros namą, nuo kurio stogo ant grindų varvėjo vanduo supratau kas mane laukia ateinančias 10 dienų.
Mainais už svetingumą, maistą bei suteiktas nakvines pagelbėjau jiem ukyje. Gyvenant džiunglėse buvo nuolat jaučiamas tvankumas, aukšta dregmė. Laiko juostos skirtumas darė savo per pirmas keletą dienų.
Per šias dienas teko pamiršti ką reiškia karštas maistas ir vanduo, elektra, sanitariniai mazgai. Dušą man atstodavo sušylęs lietaus vanduo rezervuarose. Kasdieninis maistas buvo darže augantys bananai, avokado, papaja, mango, guava, o vėliau ir žalias kokosas bei jo pienas. Labai daug  minčių ir apmastymu kyla gyvenant tokiomis salygomis.
Laisvolaiko turėjau sočiai. Bevaiksčiodamas miškuose pamačiau daugybe augalų, pauksčių, gėlių, kurių gyvenime neteko matyt. Su šeimininku teko paprekiauti vietiniame ūkininkų turguje Hilo mieste, susipažinti su nuoširdžiais, atvyrais, dosniais prekeiviais. Vieną vakarą būtent tokio turgaus prekeiviu buvau pakviestas į vietinių gyventojų gimtadienio šventę. Susipažinau su jų gyvenimo salygomis, ūkiu, kasdieniniais užsiemimais, laisvalaikio praleidimo būdu, bei aišku – virtuvės įmantrybėmis. Teko paragauti vietinės kavos, vaisiu, cukranendrių cukraus, kažkokių keistų uogų ir vaisių, kuriuos ištarti neapsiverčia liežuvis (visi pavadnimai havajų kalba).
Paskutines dienas leidau Hilo mieste, apsistojęs jaukiame backpakerių hostelyje, kur vakarais visada jaučiamas ,,žolės,, kvapas, girdima gitara, ukelele (hawajietiška gitara), pianinas, o svečiai iš įvairiausių šalių tiesiog smagiai leidžia laiką po dienos išvykų ir dalinasi ispūdžiais su ka tik atvažiavusiais turistais.
Hilo – mažas jaukus miestelis ant vandenyno kranto. Čia galima rasti keleta jaukių papludimių, galima rasti vietelių paskanauti vietinės virtuvės patiekalų, yra keleta naktinių klubų su vietine havajietiška muzika. Iš Hilo (autobuso stotelė randasi priešais turgų – 327 Kamehameha ave.) galima nuvažiuoti į Koną – kitą turistinį miestą, į nacionalini parką (visi bilietai 2 USD), nebrangiai nuskrysti į šalią esančią Oahu salą (Honolulu).
Su savim patarčiau turėti nardimo bei po vandenių filmavimo įranga), nes po vandenių galima sutikti ne tik pilną skirtingų žuvyčių bei juros ežius, bet ir didelius vežlius. Apsipirkti  maisto produktais rekomenduoju turguje, vaisiai ir daržovėsne tik pigesni, bet ir skanesni, sunokę, o visą kitą – šalia esančiuose prekybos centruose.
Miesto gyvenimas slenka lietai, niekas niekur neskuba. Pamate turistą klausia kaip sekasi, sveikinasi sakydami ,,Aloha“, kurį naudoja dažnai su skirtingom prasmėm.

Labiausiai kas paliko ispūdį tai Nacionalinis ugnikalnio parkas. Iki jo lengviausia ir pigiausia nusigauti viešuoju transportu. Įėjimo bilietas – 10 USD.
Aplankyti pagrindinę parko dali galima pesčiomis, yra keleta maršrutų. Nueiti galima takeliais per garuojančius ir siera dvokančius laukus, aplankyti vulkano muzėjų, uolas, daug įrengta apžvalgos aikštelių, nuo kurių matosi garuojantys ugnikalniai. Tam kad nuvažiuoti į kitas toliau išsidėsčiusias lankytinas vietas ar iki pietinio kranto ir pamatyti krentančią į vandenyną ugnikalnio lavą, rekomenduoju tranzuoti arba patiems išsinuomoti automobilį. Žmonės, dažniausiai tie patys turistai, mielai pasiima pakeleivius, netgi jei jūs su dviračiu. Kadangi saugumo sumetimais arti lavos privažiuoti draudžiama, todėl mašiną reikiapalykti aukštelėjė ir eiti pesčiomis (ar važiuoti su dviračiu) apie 6 km į vieną pusę per  juodą suakmenėjusią lavos dykumą.
Iškart perspėju, kad geriau suplanuoti šita pramogą į vakarą, nes 1a: bus ne taip karšta (12val. buvo 30 laipsniu (bet vandeniu vistiek pasirupinkite, nes jo nebebus daugiau kur įsigyti), 2a: sutemus, lava atrodo gražesnė, bei matosi jos tikra raudonai oranžinė spalva.
P.S. Paskutinis autobusas išvažiuoja į Hilo apie 18 val.

Daugiau informacijos ir nuotraukų  apie šią kelionę čia: http://www.travelpod.com/travel-blog/foolfoot/1/tpod.html

Digg Google Bookmarks reddit Mixx StumbleUpon Technorati Yahoo! Buzz DesignFloat Delicious BlinkList Furl

Deja, šio įrašo komentuoti negalima.